nugulėti

nugulėti
nugulė́ti, nùguli (nugùli), -ė́jo 1. intr. galėti gulėti: Kaip tu ir nugulì, kai visi dirba?! Slm. Atsibodo jam ta naktis, nebegali nugulė́t ir laukia dienos BM128. Iš degmaties nenuguli, bėga iš patalo Rod. 2. intr. truputį pagulėti: Kad katras ir pasigėrė, atsigulė, nugulė́jo, ir vėl viskas gerai Bsg. 3. intr. nusilpti begulint; numirti: Gulėjo stancijukėn, kol nugulėjo Lp: | refl.: Nusigulė́jusi [sirgdama] teip, kad led tik paeina Sml. 4. tr. nuspausti, nuslėgti: Šonus nugulė́jau begulėdamas J. Nugulė́jau ranką, dabar tirpsta Ds. Oi matušele, balta lelijele, ... dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau D44. Tas vainikėlis žalių rūtelių, jis nugulėjo mano galvelę JD857. Žolę nugulė̃s (nukalės, sunaikins) bulbienojai Šr. Jo rėžį vanduo nugulėjęs Žem. Pernai sniegas nugulėjo žieminius javus Čk. | refl. tr., intr.: Nusigulė́jau sprandą, negaliu nė bepalenkti Šts. | Kai dobilai nusigulė̃s, da ben kokį vežimą užkrauna Sdk. 5. refl. nuo stovėjimo nusistoti, nugulti tirščiams: Nusistovėjęs (nusigulė́jęs) alus KI16. \ gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; išgulėti; nugulėti; pagulėti; pergulėti; pragulėti; prigulėti; sugulėti; užgulėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • nugulėti — vksm. Kaip tù ir nùguli, kai visi̇̀ dirba?! …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nugulėjimas — sm. (1) 1. → nugulėti 2: Tiktai po nugulėjimo (išsimiegojimo) tegalėjo važiuoti namo rš. 2. refl. → nugulėti 3 (refl.): Jin iš nusigulėjimo [sergant] led bepaeina Sml. 3. med. pragula (decubitus): Nugulėjimas – iš ilgo gulėjimo atsiradusios kūne… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagulėti — pagulėti, pàguli (pagùli), ėjo 1. intr. kiek gulėti: Anas pagulė[jo] kruopelę (trupučiuką) ir nuejo Rš. 2. intr. pasirgti gulint: Pagulėjo mėnesį ir numirė Dglš. 3. žr. nugulėti 4: Pagulėjo [vanduo] daug šieno dėl to, kad malūnas suaukštino… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apgulėti — apgulėti, àpguli (apgùli), ėjo 1. tr. nakvojant padaryti nepatogumų, išlaidų: Nenoriu apgulėti tų žmonių Šts. 2. refl. apsinakvoti: Aš apsigulėjau, t. y. palikau ant nakvynės J. Namo eidamas, niekur neapsigulėk LB184. Apsigulėjom Vėliavoj B. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgulėti — atgulėti, àtguli (atgùli), ėjo 1. intr. atsirgti kurį laiką begulint: Atgulėjo dvidešims metų Ėr. Man atgulėt reikia, kad nusgąstu Knv. 2. refl. ilgai, kiek norint gulėti: Atsigulėjo jie ten, kol norėjo, iš ryto jau eis jiedu tolyn BsMtI123. 3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dagulėti — ×dagulėti, dàguli (dagùli), ėjo (hibr.) intr. 1. prigulėti: Guli ir nedaguli an pečiaus Vrn. 2. priklausyti, reikėti: Dagulėjo aukštą plotą (mokestį) imt Arm. gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gulėti — gulėti, gùli (gùlia), ėjo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulėk, nebambėk! Pc. Jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgulėti — išgulėti, ìšguli (išgùli), ėjo 1. intr. kurį laiką gulėti: Kai neima miegas, negali teip ilgai išgulėti Ėr. 2. tr. laimėti, pelnyti gulint: Neką čia išgulėsi, kelkis! Srv. 3. refl. gulint išsiilsėti: Aš namie vis geriau išsìguliu, negu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laplėgė — sf. žr. laplėgis 1: Sniegas gali ložėmis nugulėti ir laplėgėmis jį (jaunuolyną) išlaužyti Mt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugulinti — nugùlinti tr. 1. leisti nugulėti: Pievas nugùlina vandeniu, kad želtų geresnė žolė Šts. 2. paguldyti: Nugulinsiu vaikus ir pati gulsiu Šts. gulinti; atgulinti; išgulinti; nugulinti; pagulinti; pergulinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”